Baltarusija. Ledo ritulio šurmulys

Kelionė prasidėjo čia.

Taigi, išaušusį debesuotą rytą be GPS žemėlapių traukėme link šventiškojo Minsko. Baltarusiai žadėjo didelę šventę čempionato proga, net ir gerą orą žadėjo.

Miestą radom lengvai, o ir jame nepasiklydom. Sustojom degalinėje ir už 4,5lt nusipirkom kelis žemėlapius, vieną iš jų - Minsko. Miesto gatvės plačios, o ir juostos ne visur yra, tai taip ir plaukioji daugmaž tiesiai, kol iki stoties nusigauni. Šeštadienio rytą miestas nelabai gyvybingas, šen bei ten automobilis pravažiuoja, keli milicininkai praeina ir tiek.

Palikę automobilį nužygiavome apžiūrėti šventinio miesto. Kaip tyčia mūsų pasirinktose gatvėse šmiravo tik vienas kitas žmogus, iki kol nepriėjome Minsko parko. Ten vyko didžiulė mugė ir karnavalas. Daugybė žmonių, o ypač šeimų su vaikais, savaitgalį leido parke mėgaudamiesi nacionaline švente. Buvo siūloma įvairiausių pramogų, vaikams dalino balionus ir popierinius ledo ritulininkų šalmus.

Man pasirodė, kad aplink šurmuliavusi minia išties laiminga. Žmonės neatrodė suvargę ar nelaimingi. Būtent to dauguma ir nesitikėtų iš rytų europiečių ir juolabiau iš Rusijai ypač draugiškos šalies. Pastebėjau, kad labai daug šeimų su kūdikiais, vaikų ar besilaukiančių moterų, daug jaunų žmonių, kas taip pat retas vaizdas mažesniuose Lietuvos miestuose. Bet kita vertus, manau to ir reikėtų tikėtis iš valstybės sostinės.

Ekskursiją tęsėm apžiūrėdami įspūdingą operos ir baleto teatro pastatą ir jo šešėlyje užkrimtom dar iš namų įsidėtą maistą. Prie operos ir baleto teatro atradome geolobį. Apskritai jų Minske buvo nusikalstamai mažai, o ir tie keli - dažnai dingę. 

Taip pat didelį įspūdį paliko ašarų sala. Ši sala - memorialas mirusiems Afganistano kare 1979-1988 metais. Jos viduryje įtaisyta milžiniška skulptūra į kurios vidų galima įeiti. 

Senamiestyje šurmuliavo ledo ritulio fanai, mirguliavo atributika, skambėjo muzika. Gal ir gaila, kad "nespėjome" į varžybas. Nuo ryto miestas pagyvėjo, ypač padaugėjo turistų. Užsukom į vietinį prekybos centrą apsipirkti lauktuvių. Buvo labai keista, nes pastatas iš išorės gal ir nelabai gražus, bet viduje labai įmantriai išpuoštas, paauksuotas (ar bent imituotas paauksavimas). Parduotuvės neatskirtos, viskas vienoje ertmėje, prekės "kičinės", nors nebrangios. Taip nieko gero neradę, liūdni be lauktuvių išėjome savais keliais.

Pradėjo kauptis debesys ir pakilo vėjas, nusivylėm, kad mieste pavyko rasti tik 3 geolobius. Pasukome lik automobilio ir grįžome tik pradedant lyti. Pylė kaip iš kibiro. 

Iškilo dilema. Kaip nusigauti į nakvynės vietą, kuri šiek tiek už miesto. Turėjom nuorodas, kur apytiksliai važiuoti, turėjome šiokį tokį žemėlapį, o aplink per lietų nieko nesimatė. Po truputėlį pradėjome judėti, mėginau sekti žemėlapį, nes GPS neturėjom. Žinojau tik miestelį, kuriame turėjome apsistoti (Slabada). Jis mažutis ir nelabai įžymus, nes į jį nevedė jokie normalesni ženklai. 

Vis dėlto nusukome ne ten kur reikia. Nu gerai, aš nusukau. Pasiklydome kažkokiame neaiškiame miegamajame rajone. Visiškoje neviltyje įsijungėme GPS įrenginius, viską kas galėjo mus nuvesti į tikslą. Aišku, to miestelio neradome, bet bent jau į pagrindinį kelią grįžome. Šiaip ne taip pasiekėme miestelį. Naudojausi duotomis instrukcijomis, kaip rasti svečių namus. 

Kambarį užsisakėme internetu, kelios dienos prieš kelionę. Net nustebau, kad prieš pat čempionato pradžią dar buvo likę laisvų kambarių už normalią kainą. Žodžiu, atvažiavome prie tų "svečių namų" ir viskas pasidarė aišku. Jokių ženklų, kad tai kažkokia nakvynės vieta nebuvo, mus pasitiko senukas, toks paprastas miestelio žmogus, kuris, aišku, kalba tik rusiškai. 

Visai įdomu. Gavome atskirą namuką, su virtuvėle ir milžinišku televizoriumi. Beje, dušas buvo pirtyje. Reikėjo perbėgti lietų lauke, bet tai - mažas nuostolis. 

Po kurio laiko prisistatė ir to senuko sūnus, kuris atėjo susirinkti pinigų už nakvynę. Surinkome sumą puse eurais, puse rubliais. 

Namas stovėjo visai šalia bėgiu, kaip supratau, pagrindinės Minskas - Maskva magistralės, todėl visą vakarą ir naktį dundėjo traukiniai, kad net stiklai virpėjo. Taip ir miegojau, prikeliama traukinio kas 30 min.